Inžineriniai geologiniai tyrinėjimai, statant hidrotechninius statinius

Hidrotechniniai statiniai — tai užtvankos, tvenkiniai, kanalai, tu­neliai, uostai, laivybos šliuzai, prieplaukos, krantinės, drėkinimo bei sausinimo kanalai ir kt. Inžineriniai geologiniai tyrinėjimai, statant hidrotechninius statinius, yra labai sudėtingi ir atsakingi. Hidrotech­niniai statiniai statomi vandenyje ir arti požeminio vandens lygio. Šių pastatų pamatų duobės esti upės vagoje, talpoje arba terasose, jos gilios, šlaitai aukšti, požeminio vandens sąlygos sudėtingos. Pastaty­tos stambios hidroelektrinės  europinėje dalyje ant Volgos, Dnepro, Dauguvos, Nemuno. Pastatytos ir statomos stambiausios pa­saulyje Sibiro hidroelektrinės. Pastatyti stambūs laivybos ir drėkini­mo kanalai.

Hidrotechniniai statiniai

Hidrotechniniai statiniai labai pakeičia nusistovėjusias geologi­nes ir hidrogeologines sąlygas ne tiktai toje vietoje, kur jie pastatyti, bet ir toli nuo paties hidromazgo. Kartais hidrotechniniai statiniai statomi specialiai, siekiant pakeisti vietovės sąlygas, pavyzdžiui, dre­nažas arba drėkinimas. Inžinerinių geologinių tyrinėjimų, statant hi­drotechninius statinius, uždaviniai šie: pirmas — nustatyti geologinių sąlygų itaką hidrotechninio irenginio pastovumui ir normaliam eks­ploatavimui, antras — nustatyti projektuojamo hidroirenginio itaką geologiniams procesams. Todėl, remiantis inžinerinių geologinių ty­rinėjimų medžiaga, tenka parinkti geriausią vietą hidroirenginiui, nustatyti geologines sąlygas ir procesus, nuo kurių priklauso irengi­nio pastovumas ir darbtį vykdymo būdas, atlikti geologinių procesų pasikeitimo prognozę statybos ir eksploatavimo metu, rekomenduoti inžinerines priemones nepalankių gamtinių sąlygg jtakai pašalinti.

Inžineriniai geologiniai tyrinėjimai, statant užtvankas

Projektuojant užtvankas, inžinerinių geologinių tyrinėjimų esti ke­lios stadijos: techninis ekonominis pagrindimas, techninis projektas, techninis darbo ir darbo brėžinių projektas.

Techninio ekonominio pagrindimo (TEP) stadijoje nustatoma, ar ekonomiškai tikslinga statyti ir techniškai ivykdyti numatomą už­tvanką. Tyrinėjimų metu surenkama literatūrinė ir archyvinė me­džiaga. Jeigu jos nepakanka, atliekami inžineriniai geologiniai ty­rinėjimai.

Inžinerinė geologinė nuotrauka

Techninio projekto stadijoje daroma inžinerinė geologinė nuotrau­ka. Jos mastelis esti 1 : 25 000-1 :2000 ir priklauso nuo geologinių sąlygų sudėtingumo bei tyrinėjimų etapo. Inžinerinė geologinė nuo­trauka daroma dviem etapais. Pirmajame etape tyrinėjamos visos vietos, kur galima statyti užtvanką, norint parinkti geriausią. Antra­jame etape tyrinėjama geriausia užtvankai statyti vieta, siekiant nu­statyti statybos sąlygas. Inžinerinės geologinės nuotraukos plotas turi būti toks, kad jos ribos nebūty arčiau kaip 100-200 m nuo būsimo­sios užtvankos kontūrų. Statant užtvankas, gręžiniai gręžiami statmenai upės vagai būsimųjų užtvankų ašyse. Ašys turi būti tokio ilgio, kad apimtų visą upės slėnj ir dali pagrindinių slėnio krantų. Gręžinius reikia gręžti 40r kiekviename geomorfologiniame reljefo elemente: vagoje, salpo­je, viršsalpinėse terasose, slėnio šlaituose ir t. t. Atstumas tarp gręžinių turi būti ne mažesnis kaip 100-300 m. Greta gręžimo darbų labai efektyviai gali būti vykdoma elektrožvalgyba. Tankiau gręžiniai gręžiami ties sun­kiausiomis užtvankų dalimis.

Techninio darbo ir darbo brėžinių stadijoje galutinai nustatoma užtvankos ašies padėtis, patvankos altitudė, darbų vykdymo būdai, statybinių medžiagų sąnaudos. Inžineriniai geologiniai tyrinėjimai atliekami, statant kiekvieną hidromazgo įrenginį. Tam reikalui detaliai išžvalgoma teritorija, atliekami bandymai ir laboratoriniai tyrimai.

šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Hidrologija