Inžineriniai ekogeologiniai tyrimai / ekspertizės

Inžinerinė ekogeologinė ekspertizė atliekama tada, kai reikia nuro­dyti priemones, kurių turi būti imamasi, norint pašalinti žalingus padarinius, atsiradusius dėl vieno ar kito inžinerinio geologinio reiš­kinio, sukėlusio pastatų avarijas. Be to, ji atliekama, kilus ginčui arba esant skirtingoms nuomonėms kokiu nors klausimu, ivertinant gamtines sąlygas tyrinėjimų metu. Tyrimai paprastai atliekama pro jektuojant stambius statybos objektus. Ją atliekant, nustatoma, ar teisingai pasirinkti inžinerinių geologinių tyrinėjimų metodai, ar pa­kankama tyrinėjimų apimtis, ar teisingai padarytos išvados ir pa teiktos rekomendacijos.

Statiniuose ir eksploatuojamuose pastatuose kartais atsiranda įvai­rios deformacijos, plyšiai, dėl kurių sunku normaliai juos eksplotuoti, kyla pavojus jtl pastovumui. Todėl reikia imtis profilaktinių priemonių deformacijų priežastims pašalinti. Inžinerinės geologinės ekspertizės tikslas ir yra nustatyti deformacijų priežastis, taip pat pasiūlyti priemones, kurių reikia imtis deformacijoms pašalinti. Pa­statų deformacijų priežastys esti labai ivairios. Dažniausiai – tai ne­vienodas pastato sėdimas. Sėdimo plyšiai platėja viršų. Pastatai sėda dėl nevienodo grunto po pamatais, pasikeitus jo savybėms ir kt. Sėdimo priežastis gali būti ir ivairūs inžineriniai geologiniai procesai: šlaite besiformuojančios nuošliaužos, naudingųjų iškasenų, akmens anglies, naftos, dujų, vandens požeminis eksploatavimas, požeminio vandens režimo pasikeitimas. Nagrinėjant deformacijų priežastis, rei­kia apžiūrėti pastatą, išanalizuoti statybos aikštelės geologines ir hi­drogeologines sąlygas, išnagrinėti projektą ir nuokrypas nuo jo.

Ekspertizės esti trumpalaikės ir ilgalaikės. Atliekant trumpalai­kę ekspertizę, priežastys nustatomos ir išvados pateikiamos iš karto. Jeigu ekspertizė ilgalaikė, tai, norint gauti galutinį sprendimą, dar reikia atlikti specialius darbus. Siems darbams sudaroma programa ir kalendorinis grafikas. Išvados ir pasiūlymai pateikiami nedidelės inžinerinės geologinės ataskaitos forma.

Inžineriniai geologiniai tyrinėjimai, jrengiant drenažą

Įrengiant drenažą, inžineriniai geologiniai tyrinėjimai sudaro stadijas.

Pirmojoje, arba techninio projekto, tyrinėjimų stadijoje daroma inžinerinė geologinė nuotrauka, t. y. ištiriamas reljefas, geologinė sąranga, hidrogeologinės sąlygos. Gręžiniai gręžiami taip, kad per drenuojamąją teritoriją būtų galima padaryti 2-3 inžinerinius geo­loginius pjūvius ir sudaryti hidrogeologinį žemėlapį. Kai drenuoja­moji teritorija yra prie upės ar ežero, gręžiniai gręžiami linijomis, statmenomis upės ar ežero krantui. Atstumas tarp linijų 200 — 300 m, atstumas tarp gręžinių — 100-200 m. Vandenskyrų plotuose gręžiniai gręžiami 100-300 m atstumu vienas nuo kito, sudarant kvadratinj ar stačiakampj gręžinių tinklą. Jie turi būti gilesni, negu drenuojamasis sluoksnis. Įgręžiama 2-3 metrus j vandeniui nelaidų_ sluoksni arba pelkės dugną.

Norint nustatyti vandensparinio sluoksnio storj ir ištirti po juo slūgsantj spūdinj vandenj, gręžiami 2-5 gilūs gręžiniai. Jie gręžia­mi 10-15 m gilesni, negu vandensparinio sluoksnio pado gylis.

Atliekant bandymus, nustatomas filtracijos koeficientas ir pože­minio vandens tekėjimo greitis. Nustatant požeminio vandens reži­mą, atliekami stacionariniai stebėjimai. Stebėjimų duomenys paly­ginami su meteorologiniais ir atvirų vandens baseing horizonty ste­bėjimais.

Atliekant tyrinėjimus techniniam darbo projektui ir darbo brėži­niams, patikslinami ankstesniū tyrinėjimų duomenys. Tam tikslui gręžiami papildomi gręžiniai tose vietose, kur bus drenažo trasos. Atstumas tarp gręžinių 2-3 kartus mažesnis, negu atliekant paruo­šiamuosius tyrinėjimus.

šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_geologijos_tarnyba