GEOLOGINIAI GRUNTŲ TYRIMAI
INŽINERINIAI GEOLOGINIAI GRUNTŲ TYRIMAI, STATANT ĮVAIRIŲ TIPŲ PASTATUS AR STATINIUS
Gamtinė aplinka turi didelę jtaką statinių pastovumui ir normaliam jų eksploatavimui. Ji skirtingai veikia hidrotechninius, pramoninius ir civilinius statinius. Todėl, atliekant inžinerinius geologinius tyrinėjimus, reikia atsižvelgti j statinio paskirtį, tipą, konstrukciją. Pavyzdžiui, statant hidrotechninį statinį, gręžiami 100 m gylio gręžiniai, o statant pramoninius ir civilinius pastatus,— tik 15— 20 m gylio. Todėl kiekvienos rūšies statybai yra paruoštos sąjunginės arba žinybinės instrukcijos, kuriose nurodyti inžinerinių geologinių tyrinėjimų uždaviniai, apimtis, metodika ir turinys.
Statybos objektai projektuojami nuosekliai. Yra kelios projektavimo stadijos: techninis ekonominis pagrindimas (TEP), generalinis planas, techninis projektas ir darbo brėžiniai. Kiekviena projektavimo stadija kelia savus reikalavimus inžineriniams geologiniams tyrinėjimams. Projektavimo darbai atliekami, patvirtinus užduotį projektavimui.
Techninio ekonominio pagrindimo stadija reikalinga tada, kai projektuojami labai svarbūs liaudies ūkiui objektai: naujos gyvenvietės, miesto rajonai, hidromazgai, naujos serijos tipiniai gyvenamieji namai ir kt. Šiame etape reikia parinkti inžineriniu geologiniu požiūriu geriausią vietą statybos aikštelei.
Genplano stadijoje parenkamas geriausias pastatų išdėstymo aikštelėje variantas, pastatų tipai, statybos sąlygos ir etapai. Atliekant inžinerinius geologinius tyrinėjimus, turi būti išnagrinėti visi inžineriniai geologiniai klausimai, kurių reikia sudarant techninj projektą arba darbo brėžinius. Remiantis šių tyrinėjimų duomenimis, galutinai parenkama statybos vieta ir komponuojami pastatai sklype.
Techninis projektas sudaromas generaliniame plane patvirtintam pastatų statybos variantui. Inžineriniai geologiniai tyrinėjimai atliekami atskirai kiekvienam pastatui. Jie turi būti detalesni, negu atlikti ankstesnėje projektavimo stadijoje.
Darbo brėžinių stadijoje inžineriniai geologiniai tyrinėjimai atliekami tada, kai reikia projektuojant ar statant pastatus..
Visų minėtų projektavimo ir tyrinėjimo etapų ne visada laikomasi. Statant pranioninės ir civilinės statybos objektus, dažnai esti techninio projekto ir darbo brėžinių stadija arba techninis-darbo projektas.
Inžineriniai geologiniai tyrinėjimai, statant pramoninius pastatus
Pramoninės statybos statinių esti dvi arba viena projektavimo stadijos. Iš pradžių sudaromas techninis projektas, paskui — darbo brėžinial. Nesudėtingiems objektams projektuoti pakanka vienos stadijos, t. y. techninio-darbo projekto. Kiekvienam projektavimo etapui atliekami specialūs tyrinėjimai: techniniam projektui — paruošiamieji inžineriniai geologiniai tyrinėjimai, darbo brėžiniams — detalūs.
Paruošiamųjų inžinerinių geologinių tyrinėjimų yra du etapai. Pirmajame etape atliekami tyrinėjimai, norint parinkti statybos aikštelę. Siuos tyrinėjimus galima prilyginti techninio ekonominio pagrindimo etapui. Tolesni inžineriniai geologiniai tyrinėjimai atliekami jau parinktoje statybos aikštelėje.
Renkant būsimajai statybos aikštelei vietą, tenka surinkti ir išanalizuoti visą geologinę, hidrogeologinę, geomorfologinę, klimatinę ir kitokią medžiagą apie būsimąją statybos aikštelės teritoriją: Lauko inžinerinių geologinių tyrinėjimų dall sudaro būsimosios statybos teritorijos rekognoskuotė-apžiūra. Teritoriją geriausia rekognoskuoti tuomet, kai joje yra natūralių atodangy. Jeigu atodangų nėra, o literatūrinės geologinės medžiagos mažoka, tai atliekami žvalgymo darbai. Kiekvienos geomorfologinės formos reljefe gręžiama 1-2 gręžiniai. Jie turi praeiti keletą grunto sluoksnių ir būti ne gilesni kaip 20— 30 m. Atliekant tyrinėjimus, daug dėmesio skiriama požeminiams vandenims. Pirmiausia ištiriama bendroji hidrogeologinė sklypo situacija, gruntinio vandens režimas, ar galima sklypą drenuoti, kaip jis aprūpinamas vandeniu. Atiiekant lauko darbus, surinkta medžiaga pateikiama ataskaitos forma. Prie ataskaitos pridedami pjūviai arba gręžinių stulpeliai. Remiantis šia medžiaga, galutinai parenkama būsimoji statybos aikštelė.
Parinkus statybos aikštelę, daroma inžinerinė geologinė nuotrauka, atliekami žvalgymo darbai, geofiziniai tyrimai, lauko bandymo darbai, laboratoriniai tyrimai ir parašoma tyrinėjimų ataskaita. Inžinerinė geologinė nuotrauka daroma 1 : 5000-1 : 25 000 mastelio. Kiek reikia gręžinių 1 km2, priklauso nuo tyrinėjamosios teritorijos sudėtingumo kategorijos. Paprastai yra trys sudėtingumo kategorijos. Kiek apytiksliai reikia gręžinių 1 km2, pateikta statybos normose (CH 202-76).
Šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/In%C5%BEinerin%C4%97_geologija