INŽINERINIAI GEOLOGINIAI GRUNTŲ TYRIMAI, STATANT ĮVAIRIŲ TIPŲ PASTATUS AR STATINIUS

Gamtinė aplinka turi didelę jtaką statinių pastovumui ir norma­liam jų eksploatavimui. Ji skirtingai veikia hidrotechninius, pramoninius ir civilinius statinius. Todėl, atliekant inžinerinius geolo­ginius tyrinėjimus, reikia atsižvelgti j statinio paskirtį, tipą, konst­rukciją. Pavyzdžiui, statant hidrotechninį statinį, gręžiami 100 m gy­lio gręžiniai, o statant pramoninius ir civilinius pastatus,— tik 15— 20 m gylio. Todėl kiekvienos rūšies statybai yra paruoštos sąjunginės arba žinybinės instrukcijos, kuriose nurodyti inžinerinių geologinių tyrinėjimų uždaviniai, apimtis, metodika ir turinys.

Statybos objektai projektuojami nuosekliai. Yra kelios projektavi­mo stadijos: techninis ekonominis pagrindimas (TEP), generalinis planas, techninis projektas ir darbo brėžiniai. Kiekviena projektavimo stadija kelia savus reikalavimus inžineriniams geologiniams tyrinė­jimams. Projektavimo darbai atliekami, patvirtinus užduotį projektavimui.

Techninio ekonominio pagrindimo stadija reikalinga tada, kai pro­jektuojami labai svarbūs liaudies ūkiui objektai: naujos gyvenvietės, miesto rajonai, hidromazgai, naujos serijos tipiniai gyvenamieji na­mai ir kt. Šiame etape reikia parinkti inžineriniu geologiniu požiūriu geriausią vietą statybos aikštelei.

Genplano stadijoje parenkamas geriausias pastatų išdėstymo aikš­telėje variantas, pastatų tipai, statybos sąlygos ir etapai. Atliekant inžinerinius geologinius tyrinėjimus, turi būti išnagrinėti visi inžine­riniai geologiniai klausimai, kurių reikia sudarant techninj projektą arba darbo brėžinius. Remiantis šių tyrinėjimų duomenimis, galutinai parenkama statybos vieta ir komponuojami pastatai sklype.

Techninis projektas sudaromas generaliniame plane patvirtintam pastatų statybos variantui. Inžineriniai geologiniai tyrinėjimai atlie­kami atskirai kiekvienam pastatui. Jie turi būti detalesni, negu atlikti ankstesnėje projektavimo stadijoje.

Darbo brėžinių stadijoje inžineriniai geologiniai tyrinėjimai atlie­kami tada, kai reikia projektuojant ar statant pastatus..

Visų minėtų projektavimo ir tyrinėjimo etapų ne visada laikomasi. Statant pranioninės ir civilinės statybos objektus, dažnai esti techni­nio projekto ir darbo brėžinių stadija arba techninis-darbo projektas.

Inžineriniai geologiniai tyrinėjimai, statant pramoninius pastatus

Pramoninės statybos statinių esti dvi arba viena projektavimo sta­dijos. Iš pradžių sudaromas techninis projektas, paskui — darbo brėži­nial. Nesudėtingiems objektams projektuoti pakanka vienos stadijos, t. y. techninio-darbo projekto. Kiekvienam projektavimo etapui atlie­kami specialūs tyrinėjimai: techniniam projektui — paruošiamieji inži­neriniai geologiniai tyrinėjimai, darbo brėžiniams — detalūs.

Paruošiamųjų inžinerinių geologinių tyrinėjimų yra du etapai. Pirmajame etape atliekami tyrinėjimai, norint parinkti statybos aikš­telę. Siuos tyrinėjimus galima prilyginti techninio ekonominio pagrin­dimo etapui. Tolesni inžineriniai geologiniai tyrinėjimai atliekami jau parinktoje statybos aikštelėje.

Renkant būsimajai statybos aikštelei vietą, tenka surinkti ir išana­lizuoti visą geologinę, hidrogeologinę, geomorfologinę, klimatinę ir kitokią medžiagą apie būsimąją statybos aikštelės teritoriją: Lauko inžinerinių geologinių tyrinėjimų dall sudaro būsimosios statybos teritorijos rekognoskuotė-apžiūra. Teritoriją geriausia rekognoskuoti tuomet, kai joje yra natūralių atodangy. Jeigu atodangų nėra, o literatūrinės geologinės medžiagos mažoka, tai atliekami žvalgymo dar­bai. Kiekvienos geomorfologinės formos reljefe gręžiama 1-2 gręži­niai. Jie turi praeiti keletą grunto sluoksnių ir būti ne gilesni kaip 20— 30 m. Atliekant tyrinėjimus, daug dėmesio skiriama požeminiams van­denims. Pirmiausia ištiriama bendroji hidrogeologinė sklypo situacija, gruntinio vandens režimas, ar galima sklypą drenuoti, kaip jis aprū­pinamas vandeniu. Atiiekant lauko darbus, surinkta medžiaga patei­kiama ataskaitos forma. Prie ataskaitos pridedami pjūviai arba grę­žinių stulpeliai. Remiantis šia medžiaga, galutinai parenkama būsi­moji statybos aikštelė.

Parinkus statybos aikštelę, daroma inžinerinė geologinė nuotrauka, atliekami žvalgymo darbai, geofiziniai tyrimai, lauko bandymo darbai, laboratoriniai tyrimai ir parašoma tyrinėjimų ataskaita. Inžinerinė geologinė nuotrauka daroma 1 : 5000-1 : 25 000 mastelio. Kiek reikia gręžinių 1 km², priklauso nuo tyrinėjamosios teritorijos sudėtingumo kategorijos. Paprastai yra trys sudėtingumo kategorijos. Kiek apy­tiksliai reikia gręžinių 1 km², pateikta statybos normose (CH 202-76).

Šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/In%C5%BEinerin%C4%97_geologija