Inžineriniai geologiniai tyrinėjimai, tiesiant požeminius tinklus

Inžineriniai geologiniai tyrinėjimai, statant uostus ir kanalus
2017 sausio 30
Inžineriniai geologiniai tyrinejimai statant elektros linijas ir aerodromus
2017 vasario 19

Požeminiais tinklais transportuojamos dujos ir skysčiai (nafta, vanduo). Prie požeminių tinklų paprastai statomi požeminiai rezer­vuarai, valymo jrenginiai, siurblinės ir kt. Tyrinėjant vamzdynų tra­sas, tenka atkreipti dėmesj j gruntus, slūgsančius netoli žemės pa­viršiaus. Zemiau vamzdyno slūgsantieji gruntai bus slegiami menkai, nes nuo vamzdynų išsivysto labai nedidelis slėgis j gruntą, t. y. ne didesnis kaip 0,02 MN/m2. Aukščiau tranšėjos dugno slūgsantieji gruntai tiriami tam, kad būtų galima teisingai pasirinkti žemės dar­bų vykdymo būdą, sudaryti sąmatas.

Požeminių tinklų inžinerinių geologinių tyrinėjimu yra du eta­pai: paruošiamieji ir detalūs. Kartais, projektuojant sudėtingus vamz­dynus, prieš paruošiamuosius tyrinėjimus atliekama rekognoskuotė, siekiant pagristi statybą techniniu ekonominiu požiūriu.

Paruošiamųjų inžinerinių geologinių tyrinėjimų tikslas — parink­ti vamzdyno trasą. Prieš pradedant lauko darbus, surenkama visa archyvinė, fondinė ir literatūrinė medžiaga apie būsimosios vamzdyno trasos geologines, hidrogeologines, geomorfologines sąlygas ir t. t. Atliekant lauko darbus, tyrinėjami visi trasų variantai. Kiekvieno trasos varianto tyrinėjama 500 m pločio ruožas. Atliekant tyrinėji­rtlUS, reikia atkreipti dėmesj j sezoninio ir daugiamečio išalo gyij, požerninio vandens slūgsojimo gylj ir savybes, gruntų fizi­nes ir mechanines savybes, vykstančius geologinius procesus ir t. t. Jeigu požeminis vanduo slūgso negiliai, vamzdyno klo­jimo gylyje, tai reikia ištirti jo režimą, agresyvumą. Jeigu požeminio •andens horizontą numatoma pažeminti, tiriama gruntų filtracija. Geologiniai procesai dažnai apsunkina statybos sąlygas, būna avarijų priežastis, todėl juos reikia gerai ištyrinėti. Atliekant inžinerinius geo­loginius tyrinėjimus, ypač gerai reikia ištirti lioso gruntus, paplau­namus upių, ežerų, vandens tvenkinių krantus, griovas, nuobirynus. Lauko darbų metu atliekama 1 : 25 000-1 : 10 000 mastelio inžinerinė geologinė nuotrauka.

Kiek ko reik kasant kasinius

Kiek reikia kasti trasoje kasinių ir daryti gręžinių bei kokio jie turi būti gylio, priklauso nuo vietovės geologinių, geomorfologinių ir hidrogeologinių sąlygy. 1 km trasos rekomenduojama išgręžti apy­tiksliai 3-5 grežinius. Jei trasa trumpesnė kaip 1 km, gręžiami 2— 3 gręžiniai. Šlaituose rekomenduojama išgręžti papildomus gręžinius skerspjūviuose. Juos reikia išdėstyti, atsižvelgiant j vietos sąlygas, bet rekomenduojama visuomet gręžti ten, kur bus trasos pasisukimai, kontroliniai šuliniai. įrengiant vandentiekio kolektorius, gręžiniai grę­žiami 3-4 rn gilesni, negu sezoninis jšato gylis. Jeigu požeminis van­duo giliai, tai gręžiniai gali būti 1-2 m seklesni. Kai sezoninio išalo nėra, gręžiniai turi būti 3-4 m gilesni, negu kolektoriaus dugnas. Atliekant tyrinėjimus, taikomi elektrožvalgybos bei aerogeologiniai metodai. Rašant ataskaitą, palyginamos visų trasų variantų geolo­ginės sąlygos ir parenkamas geriausias variantas.

Detalūs vamzdynų tyrinėjimai atliekami parinktos trasos varian­to. Gręžiami papildomi gręžiniai, laboratorijoje tiriami gruntai.

Požeminiai rezervuarai j gruntą perduoda mažas apkrovas, ma­žesnes net už, gamtinj grunto siėgj, todėl tirti grunto stiprumą bei susispaudžiamumą ne taip svarbu; svarbiau ištirti gruntus aukščiau pamatų, požeminio vandens režimą, jo agresyvumą. Kiek reikia gręžinių, priklauso nuo geologinių sąlygų sudėtingumo. Jie gręžiami re­zervuarų perimetru ir turi būti 3-5 m gilesni, negu įleisti jrenginių pamatai.

https://lt.wikipedia.org/wiki/Po%C5%BEeminis_nuot%C4%97kis

daugiau apie: gruntų tyrimai