Inžineriniai geologiniai tyrinėjimai, statant uostus ir kanalus

Pirmasis tinklalapio įrašas!
2017 sausio 24
Inžineriniai geologiniai tyrinėjimai, tiesiant požeminius tinklus
2017 vasario 6

Uostai statomi jūrų įlankose, užutekiuose, lagūnose, upių žiotyse. Uostai tai sudėtingi įvairių inžinerinių statinių kompleksai. Dalis uosto statinių statoma toli nuo kranto — molai, bangolaužiai, pirsai, švyturiai, kiti jūros ir kranto riboje, pavyzdžiui, krantinės, treti — sausumoje, pavyzdžiui, keliai, ūkiniai ir administraciniai pastatai. To­dėl, atliekant inžinerinius geologinius tyrinėjimus, reikia labai gerai ištirti ir akvatoriją, ir jūros krantus. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į pakrantės geomorfologines sąlygas, abrazijos ir akumuliacijos įta­ką pakrantės formavimuisi. Reikia ištirti nešmenų judėjimą išilgai kranto, jų įtaką dugno formavimuisi, dugno ir pakrantės gruntus, dumblo sluoksnio storį, sudėtį ir savybes.

Tam tikslui sudaroma 1 : 25 000-1 : 50 000 mastelio inžinerinė geologinė nuotrauka. Ja re­miantis, nustatoma uosto statybos rajono geologinė sąranga, hidro­geologinės ir geomorfologinės sąlygos. Be to, surenkami duomenys apie vėjų kryptis ir stiprumą, jūros užšalimo terminus, ledo storį, bangų kryptj ir aukštj, jūrų ir upių sroves, potvynius bei atoslūgius, ilgalaikius jūros horizonto svyravimus. Kranto ir dugno nuosėdos tiriamos, gręžiant gręžinius. Gręžiama nuo plaustų, o žiemą nuo ledo.

Uostuose laivams remontuoti ir apžiūrėti statomi dokai. Dokas panašus didelę gelžbetoninę dėžę. Projektinės užduoties stadijoje gręžiniai gręžiami doko ašyje ir po tris gręžinius dviejuose skerspjūviuose. Antrajame tyrinėjimų etape gręžiniai gręžiami doko perimetru kas 25-50 m vienas nuo kito. Atliekant lauko bandymus, gruntas ban­domas štampais, zonduojamas, tiriamas atsparumas šlyčiai.

Inžineriniai geologiniai tyrinėjimai, kasant kanalus

Kanalai   tai stambūs hidrotechniniai įrenginiai su užtvankomis, šliuzais, tvenkiniais ir pan. Pirmajame kanalo tyrinėjimo etape su­daroma 1 : 100 000-1 : 200 000 mastelio inžinerinė geologinė nuo­trauka, paskui, remiantis jos duomenimis, kanalo trasos žemėlapis, išilginis ir skersiniai profiliai.

Filtruojantis vandeniui iš kanalo, jame sumažėja vandens. Apsau­ginės priemonės kovai su vandens filtracija iš kanalų labai brangios ir ne visada patikimos. Todėl, atliekant inžinerinius geologinius tyrinėjimus, reikia parinkti tokią kanalo trasą, kurioje reikėtų atlikti kuo mažiau žemės darbtį ir susidarytų kuo mažesni vandens nuostoliai. Filtruojantis vandeniui iš kanalo, ne tiktai sumažėja jo kanale, bet pakyla ir požeminio vandens horizontas, krantuose atsiranda nuo­šliaužos.

Hidrogeologiniai kanalo tyrinėjimai atliekami, norint apskaičiuoti vandens nuostolius. Kanalo skerspjūviuose gręžiami 2-5 gręžiniai. Atstumas tarp skerspjūvių — 2-4 km. Gręžiniai gręžiami vienoje ir abiejose kanalo trasos pusėse, atsižvelgiant požeminio vandens te­kėjimo kryptį. Gręžinių gylis priklauso nuo požeminio vandens lygio. Kartais jie gali siekti 100-150 m. Kanaluose dažnai statomi šliuzai, kurių paskirtis pakelti ir nu­leisti laivus iš viršutinio į apatinį bjefą. Įrengiant kanalus, inžineri­niai geologiniai tyrinėjimai panašūs į tyrinėjimus, atliekamus, sta­tant dokus.

šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Uostas