
ATLIEKAME ŠIAS PASLAUGAS:

GEOLOGINIAI TYRIMAI
Inžineriniai geologiniai tyrimai ir geotechniniai grunto tyrimai atliekami visoje Lietuvoje
EKOGEOLOGINIAI TYRIMAI
Tyrimo tikslas: įvertinti tiriamos teritorijos galimai esamą, dirvožemio, grunto ir požeminio vandens, užterštumą.
HIDROGEOLOGINIAI TYRIMAI
Tikriname požeminio vandens kaitą, dinamines savybes, cheminę sudėtį, vandeningų sluoksnių išplitimą bei užterštumą
APLINKOS MONITORINGAS
Nustatome monitoringo stebėjimo taškus, kuriuose yra atliekamas koncentracijų kitimo stebėjimai
Inžineriniai geologiniai tyrinėjimai, projektuojant atskirus pastatus
Projektuojant atskirus pastatus, pirmiausia surenkama visa archyvinė medžiaga apie būsimąją statybos vietą. Po to atliekami lauko darbai, kuriems reikalinga 1 : 2000 mastelio topografinė medžiaga. Gręžiniai ir kasiniai išdėstomi dvejopai: lygiose aikštelėse tinklo forma, raižytose linijomis, statmenomis reljefo formoms. Atstumas tarp gręžinių esti nuo 20 iki 50 m. Tankiausiai gręžiniai gręžiami šlaituose, rečiausiai lygumose. Atskiram pastatui gręžinių gręžiama ne mažiau kaip 3-4. Juos reikia gręžti 1,5-3,0 m giliau, negu siekia gruntų suspaudžiamos zonos apatinė riba. Kasinių skaičius turi sudaryti 5-10% gręžinių skaičiaus. Iš kasinių imami grunto monolitai laboratoriniams tyrimarns. Esant reikalui, organizuojami gruntinio vandens stacionariniai stebėjimai specialiai jrengtuose postuose. Pagrindų grunto stiprumas išbandomas štampais. Apdorojus tyrinėjimų metu surinktą medžiagą, rašoma ataskaita. Joje aprašomos statybos aikštelės geologinės ir hidrogeologinės sąlygos, fizinės ir mechaninės grunty savybės bei jų stiprumas, pateikiamos rekomendacijos pastato pamatų tipui parinkti.
Dažnai pastatus tenka rekonstruoti, ypač senuose miesto rajonuose. Rekonstruojant dažniausiai padidinamas jų aukštis, pristatomos naujos patalpos arba daroma ir viena, ir kita kartu. Siuo atveju inžineriniai geologiniai tyrinėjimai atliekami kartu. Pirmiausia numatoma pastato konstrukcija, paskui tiriami pagrindų gruntai. Jeigu yra senas rekonstruojamojo pastato projektas ir inžinerinių geologinių tyrinėjimų medžiaga, tai tyrinėjimo darbų reikia atlikti mažai. Pakanka paimti grunto pavyzdžių laboratoriniams tyrimams ir apžiūrėti pastatą. Jeigu nėra nei projekto, nei tyrinėjimų medžiagos, inžinerinius geologinius tyrinėjimus tenka atlikti kompleksiškai.
Paaukštinant pastatą, reikia ivertinti pasikeitimus, vykstančius pagrindų gruntuose. Gruntai po pastatu deformuojasi, darosi stipresni. Baigus statybą, gruntai deformuojasi apytiksliai per šį laiką: smėliai — per 1 metus, priesmėliai ir priemoliai — per 1,5-2 metus, moliai — per 2-3 metus. Po pastatu pasikeičia grunto drėgmės režimas. Kritulių vandens infiltracija sumažėja, bet, sugedus vandentiekio ar kanalizacijos tinklams, gali padidėti šio vandens infiltracija.
Sklypo geologinės geomorfologinės sąlygos
Statant priestatą, reikia atkreipti dėmesį į tai, kiek pasikeitė sklypo geologinės ir geomorfologinės sąlygos. Išlyginant teritoriją, užpilamos griovos ir žemos reljefo vietos, grioviai, šiukšlių duobės, senų pastatų pamatai ir rūsiai. Sklype, kur statomas priestatas, gali būti požeminiai tinklai, todėl reikia turėti jų tikslų planą. Statant priestatą, reikia nustatyti, kiek sės pristatomoji pastato dalis ir kokią jtaką turės esamam pastatui. Taip pat reikia žinoti, kokią įtaką kasta pamatų duobė turės rekonstruojamam ir gretimam pastatui.
Kai pastatas rekonstruojamas ir pristatant priestatą, ir jj paaukštinant, reikia papildomai nustatyti, kiek sės kiekviena — pristatomo ji ir paaukštinančioji — pastato dalis. Ypač reikia nepamiršti sufozijos reiškinių, atsirandančių, pašalinus vandenį iš pamatų duobės.
Prieš pradedant inžinerinių geologinių tyrinėjimų lauko darbus, reikia surinkti duomenis apie sklypo inžinerines geologines sąlygas ir rekonstruojamąjį pastatą. Inžinerines geologines sąlygas apibūdina geologinė sąranga, gruntinio vandens gylis, režimas ir agresyvumas, gruntų fizinės ir mechaninės savybės. Apie pastatą surenkami šie duomenys: kokios konstrukcijos pamatai, kokia hidroizoliacija, koks drenažas, jo tipas ir gylis. Jeigu nepakanka šių duomenų, papildomai jų surenkama, atliekant tyrinėjimus lauke. Pastebėjus pastato deformacijas, tiriama požeminė pastato dalis: pamatai, hidroizoliacijos būklė, rūsio sienų konstrukcija, gruntinio vandens svyravimo ir patvenkimo žymės.