Inžineriniai geologiniai tyrinėjimai, projektuojant atskirus pastatus

Projektuojant atskirus pastatus, pirmiausia surenkama visa ar­chyvinė medžiaga apie būsimąją statybos vietą. Po to atliekami lauko darbai, kuriems reikalinga 1 : 2000 mastelio topografinė medžiaga. Gręžiniai ir kasiniai išdėstomi dvejopai: lygiose aikštelėse tinklo for­ma, raižytose linijomis, statmenomis reljefo formoms. Atstumas tarp gręžinių esti nuo 20 iki 50 m. Tankiausiai gręžiniai gręžiami šlaituose, rečiausiai lygumose. Atskiram pastatui gręžinių gręžia­ma ne mažiau kaip 3-4. Juos reikia gręžti 1,5-3,0 m giliau, negu siekia gruntų suspaudžiamos zonos apatinė riba. Kasinių skaičius turi sudaryti 5-10% gręžinių skaičiaus. Iš kasinių imami grunto monolitai laboratoriniams tyrimarns. Esant reikalui, organizuojami gruntinio vandens stacionariniai stebėjimai specialiai jrengtuose pos­tuose. Pagrindų grunto stiprumas išbandomas štampais. Apdorojus tyrinėjimų metu surinktą medžiagą, rašoma ataskaita. Joje aprašo­mos statybos aikštelės geologinės ir hidrogeologinės sąlygos, fizinės ir mechaninės grunty savybės bei jų stiprumas, pateikiamos rekomen­dacijos pastato pamatų tipui parinkti.

Dažnai pastatus tenka rekonstruoti, ypač senuose miesto rajonuo­se. Rekonstruojant dažniausiai padidinamas jų aukštis, pristatomos naujos patalpos arba daroma ir viena, ir kita kartu. Siuo atveju in­žineriniai geologiniai tyrinėjimai atliekami kartu. Pirmiausia numa­toma pastato konstrukcija, paskui tiriami pagrindų gruntai. Jeigu yra senas rekonstruojamojo pastato projektas ir inžinerinių geologinių tyrinėjimų medžiaga, tai tyrinėjimo darbų reikia atlikti mažai. Pa­kanka paimti grunto pavyzdžių laboratoriniams tyrimams ir apžiū­rėti pastatą. Jeigu nėra nei projekto, nei tyrinėjimų medžiagos, inži­nerinius geologinius tyrinėjimus tenka atlikti kompleksiškai.

Paaukštinant pastatą, reikia ivertinti pasikeitimus, vykstančius pagrindų gruntuose. Gruntai po pastatu deformuojasi, darosi stip­resni. Baigus statybą, gruntai deformuojasi apytiksliai per šį laiką: smėliai — per 1 metus, priesmėliai ir priemoliai — per 1,5-2 metus, moliai — per 2-3 metus. Po pastatu pasikeičia grunto drėgmės re­žimas. Kritulių vandens infiltracija sumažėja, bet, sugedus vanden­tiekio ar kanalizacijos tinklams, gali padidėti šio vandens infilt­racija.

Sklypo geologinės geomorfologinės sąlygos

Statant priestatą, reikia atkreipti dėmesį į tai, kiek pasikeitė skly­po geologinės ir geomorfologinės sąlygos. Išlyginant teritoriją, užpila­mos griovos ir žemos reljefo vietos, grioviai, šiukšlių duobės, senų pastatų pamatai ir rūsiai. Sklype, kur statomas priestatas, gali būti požeminiai tinklai, todėl reikia turėti jų tikslų planą. Statant prie­statą, reikia nustatyti, kiek sės pristatomoji pastato dalis ir kokią jtaką turės esamam pastatui. Taip pat reikia žinoti, kokią įtaką kasta pamatų duobė turės rekonstruojamam ir gretimam pastatui.

Kai pastatas rekonstruojamas ir pristatant priestatą, ir jj paaukš­tinant, reikia papildomai nustatyti, kiek sės kiekviena — pristatomo­ ji ir paaukštinančioji — pastato dalis. Ypač reikia nepamiršti sufozijos reiškinių, atsirandančių, pašalinus vandenį iš pamatų duobės.

Prieš pradedant inžinerinių geologinių tyrinėjimų lauko darbus, reikia surinkti duomenis apie sklypo inžinerines geologines sąlygas ir rekonstruojamąjį pastatą. Inžinerines geologines sąlygas apibūdi­na geologinė sąranga, gruntinio vandens gylis, režimas ir agresyvu­mas, gruntų fizinės ir mechaninės savybės. Apie pastatą surenkami šie duomenys: kokios konstrukcijos pamatai, kokia hidroizoliacija, koks drenažas, jo tipas ir gylis. Jeigu nepakanka šių duomenų, pa­pildomai jų surenkama, atliekant tyrinėjimus lauke. Pastebėjus pa­stato deformacijas, tiriama požeminė pastato dalis: pamatai, hidroizoliacijos būklė, rūsio sienų konstrukcija, gruntinio vandens svyravi­mo ir patvenkimo žymės.